Dabartiniame pasaulyje (ko gero, ir anksčiau) galima išskirti tris astrologijos kryptis: fatalistinę, vartotojišką ir evoliucinę-dvasinę. Dabar priskaičiuojama daugiau kaip 60 įvairių astrologijos mokyklų, tačiau bet kuri mokykla gali išleisti visų trijų krypčių mokinius. Kurios krypties mokinys laikysis, priklauso ne nuo mokytojo, o nuo paties mokinio karmos, vadinasi, nuo jo jau atsinešto iš kitų gyvenimų įdirbio, suvokimo ir to, kaip jis dabar visu tuo naudojasi.
Nenustebkite, bet nė vienoje srityje genijumi, pašauktuoju ar geru specialistu netampama, jei nebuvo įdirbio joje anksčiau. Dvasinio lygmens nei virgulėmis, nei svambaliukais, nei stiklinėmis ar kilogramais nepamatuosi. Jis priklauso net ne nuo to, kiek metų „einama dvasiniu keliu“, o tik nuo sielos brandos ir jos tikrųjų ištakų, vadinasi, pasaulio, iš kurio ji atėjo. Deja, daugelis tų, kurių dvasinis suvokimas lygus pirmoko supratimui, jau pretenduoja į profesorius… Taip sukuriama dar viena iliuzija.
Beje, jeigu žvelgtume filosofiškai, kiekvieno Žemės gyventojo suvokimas bet kurią minutę yra aukščiausiame lygmenyje, kokiame tik pagal savo sukurtas priežastis ir pasekmes gali būti. Skirtumas toks, kad tas, kuriam toliau eiti nebepavyksta, visai nuoširdžiai galvoja ir sako, kad jo lygmuo aukščiausias (jeigu toliau nebesiseka eiti, vadinasi, tai yra tiesa, ar ne?). Tas, kurio suvokimo „lubos“ aukščiau, taip nesako, nes jam dar reikia stiebtis kaip tai pasakų pupai (ar teko girdėti, kad išminčius sakytų: „Pasiekiau“ arba „žinau“?).
Paprasta taisyklė: iš tiesų dvasingas žmogus nebando parodyti savo dvasingumo ar pranašumo, nes jam tai nerūpi. Jis tyliai dirba savo darbą, be galo vertina savo ir kitų laiką, todėl išnaudoja jį sąmoningai, nešvaisto tuštiems plepalams. Tačiau nors ir ką darytų, jis žino ir savaip bando pasakyti kitiems, kad nėra nieko, ko žmogus savo sąmoninga valia ir kryptingu darbu negalėtų pakeisti. Jis žino tai savo gyvenimu.
Deja, kiek yra tų, kurie pataria kitiems, kaip reikia gyventi, ir nusako įvykius, matydami tik juoda arba balta, nes toks yra jų supratimo lygmuo. Vadinasi, tokie negali suprasti pasekmių, kurias jie savo patarimais kuria klientams, sau, o kartais ir savo giminei…
Tačiau, mielieji, pagalvokite, kiek Žemėje tų, kurie gyvena tik dėl savo kūno poreikių tenkinimo, vadinasi, turinčių gyvūno sąmonę. Juos valdo emocijos. Tokie žmonės kaip maži vaikai nesugeba matyti problemų savyje. Jeigu kas nutinka, ieško skriaudėjų išorėje, todėl vaikšto skųsdamiesi pas būrėjus, astrologus, ekstrasensus, kunigus ir tikisi užtarimo, padrąsinimo ar netgi viliasi, kad šie jų problemą tiesiog stebuklingu būdu pasiims. Jie nesuprastų išminčiaus, todėl retai gyvenimas pas jį atveda. Net psichologo bijo, nes nenori galvoti… Jiems reikalingas sprendimas… Šitokie žmonės mėgsta pranašautojus, pateikiančius konkretų sprendimą ar atliekančius užsakytą veiksmą. Iš astrologo jie laukia, kad šis pasakytų, jog bus geriau… Daugiau nieko nereikia… Dažniausiai jie patenka pas fatalistinius astrologus. Tie dar labiau išgąsdina ir sukuria programas ateičiai.
Kita grupė žmonių vadovaujasi tik protu. Ko mokslas neįrodė, atmeta kaip neegzistuojamą dalyką. Vienų toks yra gyvenimo būdas ir filosofija, kitiems tai savisauga nuo nesuprantamos išorės. Tai mąstančios sielos. Daugelis jų netiki Dievu, astrologiją laiko paistalais, o būrimą – visiška nesąmone. Jie nelinkę ką nors keisti. Juos veda ambicijos, kurios tampa visų siekių pagrindiniu motyvu. Šie žmonės nemėgsta išsipasakoti, todėl retai skundžiasi. Kraštutiniu atveju kreipiasi į psichologą arba psichoterapeutą, gal dar į pripažintą dvasininką. Nuėjęs pas astrologą, toks žmogus nori tik konkrečios prognostikos jam rūpimais klausimais, dažniausiai susijusiais su verslu ar karjera. Jeigu astrologas bus pakankamai pragmatiškas, gali būti, kad jis ras su klientu bendrą kalbą. Jeigu santykis bus artimesnis, galbūt žmogui kada parūps ir gilesni klausimai. Tokiam tiktų vartotojiškos krypties (prognostika) astrologas, nelengva būtų suprasti evoliucinį astrologą, o fatalistinis nuviltų. Bet kuriuo atveju darbą su savimi toks žmogus supranta kaip savikontrolę ir sugebėjimą dirbti su kitais. Taigi, jam tinka psichologų taikomos metodikos ir praktikos, nes jo protui jos atrodo patikimos.
Kad ir kiek šios dvi grupės ieškotų misijos, dažniausiai ją šiuo atveju galima pavadinti pagrindine pamoka, kurios esmė – sugebėjimas priimti kitus žmones ir su jais harmoningai bendrauti. Tos pamokos neretai mokomasi visą gyvenimą.
Sąmonėti pradeda tas, kuris ima suprasti, kad problemų priežastys nesudėliotos išorėje, jos slypi savuose nesupratimuose. Toks ima ieškoti atsakymo į labiausiai kankinantį klausimą: „Kas aš esu ir ką čia, Žemėje, veikiu?“ Jis išbando įvairius Dievo ieškojimo kelius. Ilgiau ar trumpiau pabūna tai viename, tai kitame arba lieka tame, kuris artimas. Jis ryžtasi sunkiausiam darbui gyvenime – darbui su savimi, tačiau visada turi atsiminti, kad ėjimas be ryžto ir sąmoningumo – tai kopimas neapšviestais laiptais rizikuojant nukristi. Sąmonėjančiam žmogui neįdomus fatalistinis astrologas, mažai ką duos ir vartotojiškas, nes kas bus, jį domina mažiau nei kaip jis galėtų visa tai keisti. Jam reikalingas evoliucinis astrologas.
Sąmoningas žmogus yra tas, kuris jau rado savo Paskirtį ir ją sąmoningai vykdo. Jis nebedejuoja, kad sunku, o ramiai įveikia atsirandančias kliūtis, suvokdamas jų prasmę. Tiek jo vertybės, tiek pats gyvenimas pasikeitę. Jis nuolat evoliucionuoja. Jis nebesustoja. Tačiau kartais ir jam kyla klausimų, susijusių su dar gilesniu Paskirties įprasminimu, cikliškumu arba tikrojo dvasinio kelio misterijų peripetijomis. Toks ras bendrą kalbą tik su patyrusiu evoliuciniu astrologu. Kiti jam visiškai neįdomūs.
Dar viena įdomi grupė – abejojantieji. Šiuo atveju nekalbama apie užsispyrimą, būdingą emocingam žmogui, arba kategoriškumą, kuriuo serga mąstantieji. Kalbama apie tuos, kurie norėtų sąmonėti ir tai pradeda daryti savaip, tačiau, viena kuria nors kryptimi ar jos vedliu nusivylę, nusivilia Keliu apskritai. Kiti nėra pakankamai apsivalę, kad galėtų atpažinti tikra nuo netikra, grynuolį nuo surogato, todėl tarsi nemato pirmųjų, o vis užkliūva ties antraisiais. Dar kiti buvo susikūrę scenarijų, kaip jie tobulės, o ištobulėję tobulins kitus, bet jeigu gyvenimas scenarijų atmeta, nusivilia ar net nusprendžia, kad dvasinis kelias – tai kažkas ne taip… Vienį juo nebeina, kiti laikinai sustoja. Bet kuriuo atveju jie patiria savo motyvų išbandymus, kurių neišvengia nė vienas siekiantysis. Padėti susigaudyti gali tik patyręs evoliucinis astrologas arba tikras dvasinis mokytojas. Fatalistinis astrologas numuš bet kokį norą ko nors siekti. Vartotojiškas, atsižvelgdamas į planetų pozicijas, gali sukurti programą, kurią sunku bus išsikrapštyti.
Apibendrinkime.
– Evoliucinė astrologija skirta tiems, kurie ieško savo vidinės Šviesos arba jau sugebėjo ją rasti. Jie supranta, kad tik toji Šviesa gali apšviesti tamsius laiptus, kuriais kopiama iš vidinio chaoso. Ši astrologijos kryptis skatina rasti tą Šviesą, puoselėti ją ir dar stipriau išskleisti, kad joje sudegtų visa tai, kas trukdo jai įsižiebti, vadinasi, ydos, įsisenėję įpročiai ir sustabarėjusios mentalinės programos. Ji padeda iš Nesupratimo Tamsos pamažu išnirti į savojo Supratimo Šviesą. Vadinasi, tas, kuris norėtų vadinti save evoliuciniu astrologu, privalo būti tai padaręs su savimi, kitaip jis nesupras tikrosios astrologijos prasmės, giluminių tikslų, todėl negalės aprėpti visumos ir tinkamai padėti tam, kuris į jį kreipiasi.
– Vartotojiška (prognostinė) astrologija gali tapti vairu ir jūrų žemėlapiu plukdančiam savo gyvenimo laivą sumaniam vairininkui, kad jis sugebėtų apeiti rifus, atlaikyti audras ir pasinaudoti palankiu vėju. Deja, nesumanus vairininkas net tada nepajėgia laivo plukdyti saugiai. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad sumanus vairininkas pažįsta savo laivą (šiuo atveju – save), todėl laiku pašalina prasidedančius gedimus. Nesumanusis nepažįsta jo, todėl net palankiausiam vėjui pučiant gali sustoti, ką kalbėti apie audrą…
Prognostiniai astrologai yra dvejopi: vieni pripažįsta darbo su savimi vertę ir patys jį dirba. Tokie progresuoja ir skatina tai daryti savo klientus. Antriesiems astrologija yra tik uždarbis, todėl jie žiūri į ją kaip meteorologas į meteorologiją (jei vėtra artėja, vadinasi, ji bus…). Jie išmoksta prognostinių metodikų, jas taiko, tačiau darbas su savimi jiems nėra svarbus ar net įdomus (kai kurie jį imituoja).
– Fatalistinė astrologija palaiko egzistenciją Nesupratimo Tamsoje. Ji nesupranta sąmonėjimo proceso, todėl tinka tiems, kurie nesiekia sąmonėti, taip pat tiems, kurie mano, kad fizinis kūnas su savo poreikiais ir protas su savo įmantrybėmis ir yra visas žmogus, todėl jam rūpi tik tai, kaip geriausiai tuos poreikius ir norus patenkinti. Panašiai supranta gyvenimą ir fatalistinis astrologas. Jis paprastai pasižymi kategoriškumu ir vienareikšmiškumu.
Teigiama, kad sąmonė traukia sąmonę. Tai reiškia, kad kiekvienas prisitraukia tuos žmones, kuriuos gali suprasti. Jeigu karma gera, žmogus gali patekti į švaresnę aplinką, bet retai kam suprantama, kad deimanto ar rubino kristalą galima rasti tiesiog dirvoje ar dykumoje. Protui sunku patikėti natūralumu ir paprastumu. Pradžioje galvojama, kad reikia ieškoti kažko nepaprasta, todėl patraukia dvasiniai artistai. Tai tik supainioja ieškojimo kelią. Kai kam tai tampa išbandymu.
Peržvelkime dar kartą. Pagal fatalistinės astrologijos sampratą bet kurio žmogaus gimimo horoskopas nusako neišvengiamybę. Vadinasi, jeigu gimei tuo metu, toje vietoje, tai tampa pagrindu nustatyti, kas vyks su Tavimi bet kuriuo Tavo gyvenimo tarpsniu: kada sirgsi, tuoksiesi, gimdysi vaikus, patirsi nelaimes, mirsi ir t. t.
Toks astrologas nedvejodamas konstatuoja įvykius ir pats tiki, kad jie neišvengiami. Tie, kurie to mokėsi ne iš vienos ar dviejų knygų arba turėjo mokytoją, daro tai kiek subtiliau, o savamoksliai kalba autoritetingai ir kategoriškai. „Tavo Venera pažeista, todėl Tau nėra ko svajoti apie laimę meilėje“, „tada Tu sirgsi kepenų liga“ – maždaug tokios gali būti fatalistinio astrologo interpretacijos. Braižydamas partnerių suderinamumo horoskopą, toks astrologas paprastai virsta viską lemiančiu dievu: „Jums nelemta būti kartu“, „jūs išsiskirsite.“ Yra tokių astrologų, kurie nesibodi pasakyti žmogui mirties datos, o to daryti neleidžia Astrologo darbo etikos kodeksas… Deja, tai daro tiek Rusijos, tiek Vakarų Europos, tiek Amerikos, tiek Indijos mokyklų atstovai.
Autorės giliu įsitikinimu, fatalistinė astrologija atlieka griaunančią funkciją, nepaisant to, kad tinginiai ir bijantys atsakomybės žmonės ją mėgsta. Pirmiausia ji griauna laisvą kiekvienos sielos pasirinkimo principą, skatina baimes ir priklausomybę nuo savo ydų, nesupratimo („kam kažką keisti, jei tai neįmanoma“, – sako tokio astrologo konsultacijoje buvęs žmogus), kaip ir nuo paties astrologo. Toks astrologas nesupranta ištarto žodžio reikšmės ir pasekmių, todėl susikuria sunkią karmą ateičiai.
Vartotojiškos (prognostinės) astrologijos atstovai paprastai yra mokęsi astrologijos rimčiau (jų manymu, gal net labai rimtai): vieni – astrologijos mokykloje, kiti turėję asmeninį mokytoją. Jie moka sudaryti horoskopą patys, nors gali tai padaryti ir kompiuteriu. Vieni jų labiau linkę į prognostinę, kiti – į psichologinę astrologiją. Šie astrologai derinasi prie kliento, siekia, kad jis vis ateitų. Jie mėgsta girtis žymiais klientais, su džiaugsmu dalyvauja pramoginėse laidose, stengiasi išnirti į spaudą. Jiems svarbu, kad žmonės jų nepamirštų. Taigi, tokie astrologai kuriasi įvaizdį, kuris padeda realizuotis ir suteikia pragyvenimo šaltinį.
Darbui su savimi šie astrologai neteikia daug reikšmės, nors gali skelbtis, kad praktikuoja jogą, bendrauja su dvasingais žmonėmis arba net mokosi pas juos, važinėja į Indiją, Tibetą, Nepalą, Egiptą, Filipinus ar Australiją. Turėdami tokią sampratą iš tiesų jie dar nėra pažadinę savo tikrosios dvasios jėgos. Jai pabudus taip dirbti toliau tiesiog nebegalės.
Šie astrologai jau pradeda vertinti žodžio prasmę, todėl kiek atsargiau prognozuoja. Jie žino, kad tas pats aspektas žmonių gyvenimuose pasireiškia skirtingai. Kategoriškumas mažėja. Jie jau bando žadinti žmogaus norą keistis, nes ima suprasti, kad tai darant net sunkūs aspektai pasireiškia žymiai švelniau. Dirbdami su klientais, tokie astrologai tobulėja patys.
Jų konsultacijos gali būti naudingos įvairių profesijų ir sampratų žmonėms, išskyrus tuos, kurie jau iš tiesų pradeda ieškoti platesnio suvokimo ir savo Sielos vietos šiame gyvenime.
Evoliucinės astrologijos atstovas susiformuoja iš vartotojiškos astrologijos. Iš pradžių jis pereina vartotojiškos sampratos etapą, dirbdamas patiria ne vienos mokyklos pranašumus ir trūkumus. Toks astrologas nėra savamokslis. Paprastai pagrindus sudeda mokytojas, dažniausiai asmeninis. Jis turi aiškų, analizuojantį protą, kuris pamažu vis labiau paklūsta širdžiai. Taip ateina išmintis. Tai įvyksta sąmoningai pasirinkus bendravimo su Dievu būdą, atliekant praktikas, bendraujant su dvasingais žmonėmis, keliaujant, ieškant tol, kol pradedama suvokti, kad ieškojimai, nukreipti į išorę, atveria tik dalinę tiesą. Tada įnyrama į savo vidų: rimsta protas, emocijos, ateina suvokimas, kuriam nėra ribų. Taip pamažu atsiveria erdvės ir neknyginis žinojimas. Tą erdvę įgyja ne tik skaitomos knygos – astrologas mato ją ir prieš save sėdinčiame žmoguje. Jis regi tikrąjį to žmogaus veidą, o ne tuos, kuriuos šis bando parodyti. Tik tada galima iš tiesų padėti susigaudyti kitiems. Dar jis mato praeities – dabarties – ateities liniją, kurioje formuojasi ir tirpsta gera ir bloga karma, su kuria susiję žmogaus gyvenimo įvykiai, situacijos ir galiausiai jo suvokimo ribos. Toks astrologas aiškiai žino, kad gali sakyti tik tiek, kiek žmogus pajėgus priimti. Taip ir daro. Todėl kai kuriais atvejais jis nieko nebegali sakyti. Vienareikšmiškų teiginių ar lėmimų čia tiesiog negali būti. Toks astrologas nebetelpa į vienos astrologinės sistemos rėmus. Vadovaudamasis astrologijos pagrindais ir savo išgyventa patirtimi, jis stato ant tų pagrindų naują mūrą.
Iš esmės evoliucinė astrologija horoskopą supranta kaip į dabartinį gyvenimą atsineštų praeityje neišmoktų ir išmoktų pamokų visumą. Toks astrologas savo gyvenimu žino, kad nuo to, kaip bus įsisavinamos neišmoktos pamokos (buvę nesupratimai ir įpročiai) ir pasinaudojama išmoktomis, vadinasi, praeityje užsidirbtomis galimybėmis, priklausys žmogaus sėkmės ir nesėkmės. Jis žino, kad tikrai geras dailininkas, rašytojas, kompozitorius ar politikas neišsiugdo per vieną gyvenimą. Tam gali prireikti net šimtų gyvenimų. Kiekviena savybė šlifuojama ir tobulinama, kol suformuoja genijų. Paprastai ta savybė išryškėja jau vaikystėje: vaikas ypač mėgsta žaisti vieną žaidimą arba jis kaip užburtas nepakeldamas galvos piešia, arba kuria pasakas, vaidinimus, arba jį pagauna muzika ir pan. Jeigu tėvai draudžia jam tai daryti, sako, kad tai niekai, jie gali priversti vaiką užspausti tą savybę. Jeigu ta savybė jau labai išugdyta, ji vis tiek prasiverš ir vaikas tai darys nepaisydamas kliūčių, netgi pasislėpęs. Jeigu išugdyta mažai, ji gali taip ir likti glūdėti viduje. Paprastai tai pasireiškia iki septynerių metų.
Taigi, evoliucinio astrologo klientas pradžioje ne tik išgirsta apie visus savo pranašumus ir trūkumus, bet ir gauna darbo, kuris padėtų pirmuosius šlifuoti, o antruosius stiprinti. Tai paprastas kasdienis darbas su savimi: savęs stebėjimas, meldimasis, praktikų atlikimas, sąmoningas religinių šaltinių, realizavusių save meistrų užrašų skaitymas, teosofijos, psichologijos, filosofijos, antroposofijos studijavimas ir t. t. Evoliucinis astrologas savaime, lyg tarp kitko priverčia žmogų giliau susimąstyti apie gyvenimo ir santykių su kitais žmonėmis prasmę, būtį, vertybes, Dievą ir visą sąmonėjimo procesą. Jis nieko nedaro už žmogų, nesikiša į jo pasirinkimą. Jo tikslas – stumtelėti galintįjį girdėti Savęs ir Dievo link.
Jeigu žmogus, vadinantis save evoliuciniu astrologu, tik pažeria klientui įvykių, kurie su juo gali nutikti, krūvą, bet nepaskatina susimąstyti apie vertybes, sąmonę ir prasmę, jis nėra evoliucinis astrologas.
Taigi, evoliuciniam astrologui astrologija – tai šventas mokslas, dvasinė sistema, turinti savo filosofiją, psichologiją, padedančią žmogui labiau pažinti Save, savo motyvų priežastis, savo esmę ir per tai rasti tinkamą vietą gyvenime, išlaisvėti. Vadinasi, toks astrologas pats turi būti išlaisvėjęs, radęs savo Paskirtį.
Evoliucinis astrologas žino, kad daugybės įvykių, prognozuojamų fatalistinio ir vartotojiško astrologo, gali nebūti. Taip yra todėl, kad geri tranzitiniai aspektai ženklina geros karmos išėjimą, vadinasi, jeigu tai, kas susiję su tranzite dalyvaujančiomis planetomis, žmogus jau suvokė ir pasitaisė, jis gali laukti nusipelnytų dovanų. Tačiau toks žmogus žino ir tai, kad nereikia sėdėti sudėjus rankas. Jeigu jis tuo metu imasi to, ko iš tiesų jau gali pagal savo karmą imtis, jam sekasi. Prasti tranzitiniai aspektai verčia atsiskaityti už praėjusių įsikūnijimų ir dabarties nesupratimus, pasireiškiančius mintimis, žodžiais ir darbais tų planetų kontekste. Tiems, kurie planetų pamokų nesimoko arba net nenori mokytis, galimi itin sunkūs įvykiai, nelaimės, piktos ligos ir pan. Jiems būtina suvokti, kodėl visa tai vyksta būtent su jais, t. y. kas jų viduje tas problemas traukia. Tik atsakę į tuos klausimus, daug ir sąmoningai melsdamiesi, stengdamiesi daryti neatlyginamus gerus darbus kitiems, jie mokosi tas pamokas. Tiems, kurie kai kurias tų pamokų dalis jau yra išmokę, problemos galimos tik iš neišmoktosios dalies arba jie tiesiog gali patirti sunkesnių būsenų. Tie, kurie jas jau išmokę, patiria atsinaujinimą, užbaigia kokį seną darbą arba ateina platesnis suvokimas, vadinasi, žengia naują žingsnį. Būtent todėl evoliucinis astrologas nebegali vienareikšmiškai prognozuoti, nes jam bet kuris aspektas atskleidžia visą puokštę galimybių, atsižvelgiant į kliento sąmoningumo laipsnį, vadinasi, jo norą keisti save ir savo gyvenimą, taip pat konkretų darbą ta kryptimi.
Taigi, evoliucinis astrologas skatina žmogų valingai mesti iššūkį jo didenybei Likimui ir su Dievo pagalba imti gyvenimo vadžias į savo rankas.
Daugiausia pasaulyje, žinoma, ir Lietuvoje, rasite fatalistinės krypties astrologų, nesvarbu, ar jie bus mokęsi pagal rusų astrologų, Vakarų Europos, JAV ar kitų šalių sistemas, ar vadinsis vediniais astrologais. Daugelis jų nelabai supras visa tai, kas dabar rašoma, arba juos tai tiesiog nervins.
Kiek mažiau yra, bet daugėja prognostikos gerbėjų, t. y. vartotojiškos astrologijos naudotojų. Vieni jų taiko ir astropsichologiją. Taip pamažu ruošiasi evoliucinei krypčiai.
Evoliucinės krypties astrologų kol kas nėra daug, nes toks astrologas turi nebežiūrėti į astrologiją kaip į pragyvenimo šaltinį, įdomius potyrius, smegenų miklinimą ar orientacinį sportą. Jis rimtai dirba su savimi.
Sąmoningumas ateina per kančią, kurioje kaip ugnyje turi sudegti sąmonėjančiojo ydos ir nesuvokimai. Ji patiriama per įvykius ir situacijas, tarnaujančias savotišku švitriniu popieriumi. Tai absoliučiai nepriimtina žmogui, gyvenančiam tik dėl savo poreikių tenkinimo, nesuprantama vartotojui, tačiau aišku tam, kuris siekia sąmoningumo, nes jis supranta procesą ir jo prasmę. Daug išbandymų tenka pasitikti drąsuoliui, išsileidusiam ieškoti „laimės žiburio“. Vienas jų – išbandymas žinojimu, kuris vyksta tol, kol iki galo nesuvokiama, vadinasi, savimi neišgyvenama ištarto žodžio galia ir jo pasekmės. Tikras astrologas jį patiria kiekvieną savo darbo minutę. Tad pagalvokite, ar lengva juo būti?