Straipsnis skiriamas tik tiems, kurie mąsto

             Vargu, ar koks kitas mokslas gali pasigirti tokiu daugiatūkstantmečiu grūdinimu, kaip astrologija. Protui prieinamos jos ištakos glūdi seniausių Indijos, Babilono ir kt. kultūrų gelmėse, todėl datuojamos keturis-penkis tūkst.m.pr.Kr.

            Žinojimas visada buvo jėga ir prakeiksmas žinantiesiems. „Tas, kuris žino – tyli“,- byloja senovės išmintis. Tais laikais astrologo sąvoka talpino ir astronomo, ir psichologo, ir dvasininko, ir gydytojo funkcijas kartu. Tai buvo žyniai, Pašvęstieji, kurie gyveno tik jiems vieniems suprantamą gyvenimą , atsidavę savo Idėjai. Tada jie kalbėjo tai, kas reikalinga ir tada, kai tai reikalinga tiems, kas sugebėdavo juos girdėti.

            Vertėsi amžiai, keitėsi valstybių struktūros , žmonių suvokimas, formavosi nauji mokymai, religijos, įvairios dvasinės kryptys. Astrologija ėmė taikytis prie naujų besiformuojančių sistemų po truputį barstydama savo dvasingumo perlus, tapdama pragmatiškesne, tiesmukiškesne, o kai kur visai suprastinta. Taikydamiesi prie primityvios sąmonės žmonių grupių apsišaukėliai astrologai suprimityvino ją , tuo pritraukdami kritiką, kad astrologija ir būrimas tai to paties medžio tas pats vaisius. Apsišaukėlių noro išgyventi dėka, gili dvasinė sistema buvo iškreipta. Atsirado didžiulė spraga, per kurią lįste ėmė lįsti įvairūs savo vietos gyvenime nesuradę individai.

            Tačiau, nepaisant viso to, visais amžiais Žemėje buvo tų, kurie puoselėjo tikrąją astrologijos esmę kaip kibirkštį nešdami ją per amžius ir beveik nežymiai perduodami ją iš vienų rankų į kitas. Nepaisant persekiojimų, neigimo ir pseudoastrologų grandiozinio įdirbio, ji išliko. Tai rodo, jog ši dvasinė sistema svarbi žmonijai, priešingu atveju, jos nebebūtų likę.

            Vandenio eroje, bundant žmonių sąmonei ir su ja tikriesiems jų sugebėjimams, kurie kol kas dar laikomi bionenergetiniu fenomenu, astrologijai atsiveria naujos galimybės. Netiesa, kad astrologija nesivysto, o naudojasi tik tūkstantmečių senumo duomenimis, kaip teigia visa eilė garbių Lietuvos astronomų. Tai greičiau neigimas iš inercijos arba, sakyčiau, net vaikiško užsispyrimo. Jau kam kam, o mokslininkams tikrai praverstų prieš ką teigiant bent jau panaršyti internete, paieškant naujų pasaulyje egzistuojančių astrologinių krypčių ir mokyklų. Tektų labai nustebti, kad pasaulis šiuo kontekstu taip pat stipriai pasistūmėjo į priekį. Žinoma, kaip ir visuose mokymuose, šiame taip pat yra visko, tačiau, kas nori, sugeba atsirinkti pagal save.

             Išliko vedinė astrologija, nes Indijos išminčiai, kaip jokia kita tauta, sugebėjo išlaikyti ją mažiausiai pažeistą, nepakenkiant jos dvasiniam grūdui. Deja, Indijoje šarlataniškumo taip pat nestinga, todėl dirbančių sąžiningai taip pat nėra daug. Astrologija šios astrologijos sampratoje, kuri ir buvo tikrosios astrologijos samprata, turėjo padėti atrasti žmogui Save Tikrąjį, kad jis galėtų sąmoningai ir kryptingai vykdyti savo Pašaukimą, kas neišvengiamai suteiktų jam visokeriopą harmoniją ir džiaugsmą.

            Visos kitos kryptys laikui bėgant liejosi viena į kitą, kai kur įgydamos naują impulsą, kuris skatindavo augti ir tobulėti. Tas vyksta Rusijoje, tas vyksta paskutiniais dešimtmečiais ypač plačiai Vakaruose. Tos kryptys įjungdamos seną patirtį ir žinias, įveda laikmečio naujoves ir patirtį, kurdamos sistemą naujam veiklos žmogui.

            Todėl tikroji astrologija,- drįsčiau teigti, tai ne tik mokslas, bet ir dvasinė sistema, turinti savo filosofiją, psichologiją, padedanti žmogui išgirsti Save Tikrąjį ir taip išlaisvėti. Žinoma, įvairios mokyklos traktuoja ją įvairiai.

            Pagrindas kalbėti apie astrologijos siaurumą, jos grynai buriamąją versiją atsiranda  dėl tų, kurie tiesiog pasivadina  astrologais, nesuprasdami tikrosios astrologijos esmės. Dabar pasaulyje daug kas mėgsta pasivadinti ir ezoterikais. Tačiau tai, kas rodoma televizijoje, rašoma spaudoje yra ne ezoterika (nukreipta į vidų, t.y., Savęs Tikrojo paieška), o egzoterika (nukreipta į išorę, t. y. spektaklis, besinaudojantis ir savaip sutraktuojantis kai kurių slaptų mokymų niuansus). Deja, taip buvo visada, tik šiame laikotarpyje, t y., kelių didelių ciklų pabaigoje ir naujų pradžioje, visa tai užaštrėjo, nes Perėjimo energijos yra iš tiesų aštrios. Negalima ant tų žmonių pykti, nes kiekvienas sugeba suprasti, taip, kaip sugeba. Todėl atskirti turi mokytis pats klientas, nes nieko kito jam nebelieka.

            Visi žino, kad gauti mediko ar kitokį diplomą tenka pasimokyti. Deja, visada buvo tų, kurie mano, jog  neapčiuopiamų dalykų (vadina juos ezoteriniais), į kuriuos talpina ir astrologiją, mokytis nereikia, jog užtenka paskaityti keletą vadovėliu, iš kompiuterio ištraukti bet kurio žmogaus horoskopą ir viskas ateis savaime.

            Lietuvos astrologų sąjunga jungia nedidelę grupelę tų, kurie įvairiais būdais mokosi: vieni kažkur studijuoja, kiti turi mokytoją svečioje šalyje, kiti rausiasi knygose, lanko paskaitas , nagrinėja horoskopus kartu su kolegomis. Žinau  ne vieną puikų žmogų, kurie užsiima tuo po dešimt- penkioliką metų, dirbdami savo įprastus darbus visuomenėje ir kartais priimdami vieną kitą klientą. Tai fizikai, matematikai, filologai, psichologai, verslininkai, dėstytojai, mokslininkai ir t.t.

Astrologijos mokomasi be atvangos, kaip ir bet kurios kitos profesijos. Tobulumui ribų nėra, juolab kad ir naujovių nestinga.

            Iš tikrųjų tragedija prasideda tada, kai tas, vieną du vadovėlius paskaitęs, kiek paskaitas palankęs žmogus ima be jokio sąžinės graužimo dirbti su gyvu nepažįstamu žmogumi. Mūsų mokytojai tai drausdavo griežtai: pradžioje  mokaisi, praktikuoji pats braižydamas horoskopus ir atlikdamas įvairius kitus skaičiavimus, nagrinėdamas šimtus įžymių žmonių horoskopų, po to bandydamas dirbti su kolegų ar artimųjų horoskopais. Tik supratus ištarto žodžio reikšmę ir jo pasekmes, leidžiama dirbti su nepažįstamais. O tam paprastai daug vandens nutekėti turi. Rimtai žiūrintis į savo profesiją astrologas stengsis pasakyti optimaliai tiek informacijos, kiek priešais sėdintis žmogus pasiruošęs priimti, tad natūralu, kad tam reikalingi ne tik skaičiai ,bet ir žinojimas kas iš tiesų yra už jų. Iš pašaukimo dirbančiam astrologui atsiveria daug papildomų dalykų, tačiau jis žino, kad tuo negali naudotis savo asmeniniams tikslams. Tie dalykai tik padeda jam kvalifikuočiau padėti žmogui susivokti gyvenimo peripetijose.

            Pabandysiu skaitytojui suskirstyti astrologus į kelias sąlygines grupes.

             Astrologas iš pašaukimo. Toks žmogus paprastai pats daug dirba su savimi, nesvarbu, kokias praktikas jis beatliktų, ir pažadina norą tai daryti savo klientams, žinoma, jų nepririšdamas prie savęs Vakaruose tai dažniausiai žmonės, atėję į astrologiją iš kitų realių ir dažnai neblogų profesijų. Retas atvejis, kai tai pasirenkama iš karto, nors dabartinėje eroje tai tampa labiau nei realu. Šis astrologas puikiai įvaldęs prognostiką, tačiau kadangi jis mato įvykių šaknis ir kliento tikrąją esmę    bei kaip jis naudojasi Dievo suteiktomis galimybėmis, jis gali kalbėti kiek neįprastai prieš jį sėdinčiajam. Paprastai jis kalba žymiai mažiau, nei mato. Tokių nėra daug, kaip ir tų, kurie pasiruošę jį girdėti.

             Tradicinis astrologas .Jis gali dirbti su savimi, gali ir ne, skatinti tai daryti žmogų ar ne. Tačiau jis daug skaito, tobulinasi. Dažnam iš jų patinka jų darbas ir jie tai daro mielai, nors gali turėti ir kitą realią profesiją. Šis astrologas mėgsta prognostiką., kurioje gali būti pasiekęs meistriškumo. Šiuo atveju vyrauja tendencija sulaikyti klientą, ko nėra pirmuoju atveju. Šią grupę galima būtų suskirstyti į daugybę pogrupių: nuo puikių specialistų, padedančių žmogui visokeriopai iki tų, kurie įvykių traktavimą paverčia mentaline programa jos siekiančiam, nes jis kartais kalba apie tai, ko pirmasis astrologas neliestų, jausdamas karminę atsakomybę. Tačiau bet kuris iš tradicinių astrologų neigs, kad astrologija yra būrimas. Jiems tai bus įžeidimu.

            Pradedantis astrologas. Jis dar mėtosi nuo vienos astrologinės sistemos prie kitos arba kategoriškai teigia tik tą, su kuria dabar dirba. Tai kaip vaikas pradėjęs skaityti. Jis dar nesupranta esminių Visatos dėsningumų, nors jam atrodo kitaip. Savo klientui vieni iš jų paberia daug padrikos informacijos, kiti bando pritrenkti astrologiniais terminais, dar kiti kategoriškai pateikia įvykius, lyg tai būtų nuosprendžiai teisme, yra tų, kurie tėkšteli net mirties datą, ko paprastai iš pirmųjų dviejų astrologų nesulauksite. Jis nepyks, jei astrologija prilyginta būrimui, nes iš esmės jis ją dar taip supranta. Dabar daugėja tų, kurie šiame etape pretenduoja likti didelę savo gyvenimo dalį ar net visą.

            Pseudoastrologas. Jų astrologija- tai tiesioginis būrimas. Tai gali būti ekstrasensai, būrėjai, numerologai ir pan., žiną bendras Zodiako ženklų charakteristikas, moką naudotis kompiuteriniais horoskopais. Kai kurie iš jų paskaitę vieną ar kelis astrologijos vadovėlius, gal išklausę keletą paskaitų. Kai kurie astrologais pasivadina ir be to. Tai vaikas, kuris dar nemoka skaityti, bet bando imituoti, kad moka. Dalis iš jų žmonės, nesugebėję realizuoti savęs realiose sferose, neturį nei išsilavinimo, nei realios profesijos. Ezoterikos džiunglės jiems atrodo puikia savirealizacijos sfera. Daugelis iš jų išsidirbę savitaigą, moka „užkalbėti dantį“, kai kurie kiti slepiasi po mįslingumo mistišku šydu. Jų nemažai.

            Tai nereiškia, kad viena grupė negali virsti kita. Žinoma gali, bet tam reikia įdėti daug darbo, pirmiausia su savimi pačiu.

             Nemažai tenka bendrauti su Vakaruose gyvenančiais tų  sričių atstovais. Beveik  neteko girdėti, kad būrėjas pasivadintų astrologu, nebent tikrai išmoktų astrologijos ir taip pamažu atsisakytų būrimo, net kaip pagalbinės priemonės. Užtat teko sutikti daug tų, kurie nebūdami astrologais, žino astrologiją tiek, kad pažvelgę į horoskopą pasitikrintų savo numatymus arba geresnį laiką gydymui ar kokioms svarbioms procedūroms, kaip tai darydavo senovėje. Tačiau jie savęs astrologais nevadina.

             Tad šios paskutinės dvi grupės visais laikais buvo balastu tikrajai astrologijai. Būtent dėl jų susiformavo nuomonė, kad astrologija yra būrimas ir visi tuo užsiimantys – burtininkai. Tos grupės griauna astrologijos autoritetą ir iškreipia iki neatpažįstamumo jos tikrąją esmę. Kiekvienas turėtų užsiimti savo darbu ir neįvesti painiavos, ypač į tas sferas, kur ir taip nieko nepatikrinsi. Darbo turi visi, nes bet kuris žmogus patenka pas tą tos srities specialistą, kurį dabartiniu momentu sugeba girdėti, tad nereikia vadintis svetimais vardais, kai už jo vis tiek slypi konkreti asmenybė su savo sąmone, kokią ji dabar turi.

            Institucijos, kuri atskirtų rimtai dirbančius nuo skambiai besivadinančiųjų Lietuvoje nėra. Vadinasi, žmogui belieka tik pasikliauti savo intuicija ir patikimų draugų rekomendacijomis. O visi dirbantieji tose nepatikrinamose sferose tiesiog galėtų daryti savo darbą, taip kaip supranta geriausiai ir vadintis tokiu vardu, kuris atspindi esmę to, ką jie iš tikrųjų daro. Tiesa, dar būtų pageidautina neperlenkti lazdos ir nepasivadinti tokiu specialistu, kuriam kvalifikaciją paprastai suteikia tradiciniai įvairių šalių universitetai (pav.: gydytojas, mineralogas ir pan.). Tada bus mažiau nesupratimų ir painiavos.

                                                 Audronė Ilgevičienė

                                                 Astromineralogijos centro vadovė
                                                 (astropsichologė, astromineralogė)