Amuletų ir talismanų žmonės ieško visur: paprastose ir ezoterinėse parduotuvėse, mugėse, pas gatvės prekeivį. Žinoma, randa, bet ne tuos… Nežinomos kalbos rašmenimis aprašinėtos plokštelės, figūrėlės, žiedai, „vėjeliai“, „pergamentai“, „papirusai“ – tai tik komercinis bandymas parduoti tai, kas paklausu. Atvežamos ir pardavinėjamos įvairiausių tautų dievybės. Tai natūralu. Bet kokia tai dievybė ir už ką ji atsakinga? Jūs patys, ko gero, žinote atvejų, kai Jūsų pažįstamiems žmonėms, o gal net Jums patiems įsigijus kažką panašaus pakito vidinė būsena, namų atmosfera, galbūt padaugėjo vienokių ar kitokių įvykių. Tas pats ir su knygomis. Nesistebėkite, tiesiog atkreipkite dėmesį: paėmę vieną knygą į rankas ir susikaupę į jos turinį, pasijusite stipriau, stabiliau, atsivers švarios erdvės, o kita sukels minčių chaosą, abejonių, baimių, galbūt net sužadins pyktį ar blogas emocijas. Vienaip pasijausite laikydami Bibliją, kitaip – N. Rericho, J. P. Blavatskajos leidinius ir pan. Išmokime pasitikėti pojūčiais.
Šiame rašinyje pabandykime aptarti tai, ką galėtume vadinti amuletu, o ką – talismanu. Visa kita neatitiks tų pavadinimų esmės. Pirmiausia pasakysiu, kad jau paruošto savo amuleto ar talismano įprastiniu būdu niekur nenusipirksite. Geriausiu atveju gausite pusfabrikatį.
- Rampos teigimu, į amuletą kažkas turi įdėti minties formą. Be jos jis neatlieka savo funkcijos. J. P. Blavatskajos manymu, talismanas – tai daiktas, padarytas iš akmens, metalo ar švento medžio; pergamentas, pilnas raidžių ir piešinių, užrašytų ir nupieštų veikiant atitinkamoms planetoms. Tai magiškos formulės, apsaugančios nuo blogio arba padedančios realizuoti siekius. Talismano poveikio galia priklauso nuo jo nešiotojo tikėjimo. Tikėjimas yra savybė, turinti labai galingą kuriančiąją jėgą, kuri buvo įdėta į talismaną jį gaminant (J. P. Blavatskaja, „Teosofijos žodynas“).
Plinijus teigė, kad amuletas – tai daiktas, nuvejantis bėdą. Tai gali būti tiek brangūs, tiek paprasti (jūros ar lauko) akmenys, kriauklelės, šaknelės, plunksnelės, žiedai, nuotrauka ar tiesiog bet kuris daiktas, kuris Jums brangus ir sukelia gerų asociacijų, pavyzdžiui: žiedas, dovanotas mamos, tetos ar kito brangaus žmogaus, Jums svarbios dievybės nuotrauka, ypatingomis aplinkybėmis rastas lauko akmenėlis ir t. t. Noriu pasakyti, kad amuletu daiktas tampa tada, kai jis susijęs su Jums brangaus ir Jus mylinčio žmogaus energija, arba Jūs jį turite užprogramuoti patys.
Amuletai gali būti natūralūs (akmenukas, kriauklelė, plunksnelė, gėlės žiedas ir t. t.) ir žmogaus rankų sukurti (žiedas, apyrankė, pakabutis, išdrožtas, išpjautas ar nukaltas simbolis ir t. t.).
Babiloniečiai ir asirai savo amuletuose vaizdavo gyvūnus, dievų figūras, gamino cilindro formos antspaudus-amuletus iš mineralų: žadeito, jaspio, agatų, topazų, lazurito, ametisto, kalnų krištolo.
Egiptiečiai mėgo simbolius (lankas, dešinioji ir kairioji Goro akys ir t. t.), kuriuos pradžioje gamino iš titnago, vėliau iš lazurito, bronzos, vario, aukso, obsidiano, juodojo bazalto, žalio akmens ir t. t. Jų amuletai buvo paukščių ir gyvūnų (labai dažnai skarabėjaus ir kobros) simboliai.
Įdomūs judėjų amuletai. Tai įvairūs ornamentai, kuriais būdavo puošiami žiedai, apyrankės, rūbai, varpeliai. Iš molio buvo lipdomos dievų figūrėlės ir puošiamos juvelyriniais akmenimis. Svarbiu amuletu buvo laikomas metalinis pusmėnulis (manoma, kad jis pasiskolintas iš babiloniečių). Stipriausiu amuletu buvo laikomos judėjų abėcėlės raidės. Naudojama Dovydo žvaigždė (šešiakampė) ir pentagrama (penkiakampė žvaigždė).
Finikiečiai naudojo ir Egipto skarabėjaus simbolį, ir Babilono antspaudą, tačiau gamino viską žymiai subtiliau. Jie puikiai išmanė vario kalybos meną.
Visos anksčiau minėtos kultūros didelį poveikį padarė graikams, o šie – romėnams.
Įdomu tai, kad simbolika ir medžiagos, iš kurių žmonės gamindavo amuletus, buvo panašios visame pasaulyje. Panašia kryptimi dirbo inkai, majai, actekai, kinai, indai. Sunku pasakyti, ar tai vyko dėl to, kad žmonės keliaudami perimdavo informaciją, ar dėl to, kad tikroji informacija iš aukštųjų šaltinių iš esmės sutampa, nesvarbu, kuriame žemyne ji būtų priimta.
Noriu priminti, kad amuletai iš esmės visada atlieka apsauginę funkciją arba jų jėga nukreipiama tiesiogiai sėkmei, meilei, sveikatai ir t. t.
Jeigu nusprendėte nešioti amuletą, geriau paimkite natūralų gamtos produktą arba pasigaminkite patys. Galite duoti jį pagaminti juvelyrui, skulptoriui ar drožėjui, kuriuo pasitikite. Išimtis – mylimų žmonių dovanoti daiktai, relikvijos.
Kai amuletui skirtas daiktas jau Jūsų rankose – pasikalbėkite su juo ir įdėkite į jį tas mintis, kurių išsipildymo trokštate.
Su talismanais reikalai dar sudėtingesni. Jie gaminami atitinkamą savaitės dieną, valandą, esant reikiamai Mėnulio fazei ir atitinkamai planetų pozicijai. Po to jie turi būti šventinami. Būtent pašventinimas jiems ir suteikia magišką galią.
Talismanu pritraukiamos planetų, stichijų, pageidaujamų esybių ar angelų energijos. Tam naudojami konkretūs simboliai, antspaudai, magiški kvadratai, spalvos. Talismanai gali būti kalami iš atitinkamų metalų, su akmenimis, be jų ir iš jų, piešiami ant pergamento, drobės ir t. t.
Geriausia būtų juos gaminti pačiam, bet jeigu neįmanoma, susiraskite patikimą meistrą, kuris turės ir galės laikytis griežtai apibrėžtų taisyklių.
Po įšventinimo talismanai būtinai nešiojami prie kūno. Populiariausia talismanų gamyboje kabalistinė simbolika.
Audronė Ilgevičienė, astromineralogijos centro PARS FORTUNAE direktorė, „Lemtis“, 2001, Nr. 6 (41)